Aušros Vartai | Dėl COVID-19
Parama

Dėl COVID-19

Dėl pamaldų su tikinčiaisiais tvarkos (INFO 34)

2021 m. balandžio 16 d.

Atsižvelgus į paskiepytų ir imunitetą virusui įgavusių žmonių skaičiaus didėjimą bei į sprendimus leisti vėl veikti įvairioms įstaigoms, nutarta nuo balandžio 18 d. nebetaikyti pamaldų su tikinčiaisiais draudimo ir tų savivaldybių teritorijose, kuriose šios pamaldos laikinai vyko tikintiesiems fiziškai nedalyvaujant.

Visose bažnyčiose privalu ir toliau užtikrinti atstumą tarp besimeldžiančiųjų taip, kad vienam žmogui tektų ne mažiau kaip 15 kv. m bažnyčios ploto. Tikintieji privalo ir toliau dėvėti apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas ir laikytis kitų saugumo reikalavimų. Savo vyskupijose ordinarai gali nustatyti ir papildomus reikalavimus.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

 

Dalijamės Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo žinia Vilniaus arkivyskupijos tikintiesiems dėl sielovados labiau pandemijos apimtų savivaldybių bažnyčiose.

Brangūs Vilniaus arkivyskupijos tikintieji, dėkoju Jums už buvimą aktyviais Bažnyčios nariais. Girdžiu ir suprantu jūsų skausmą dėl esamų ribojimų, ir kviečiu tą patiriamą skausmą aukoti Dievui už save, už visą pasaulį, o ypač už tuos, kurie serga ar gydo sergančiuosius.

Deja, COVID pandemijai vis labiau plintant, keliose Vilniaus arkivyskupijos savivaldybėse 14-os dienų sergamumas 100-ui tūkstančių gyventojų viršijo 500 naujų atvejų ribą. Nuo kovo 25 dienos, rytojaus, šv. Mišių šventimas su tikinčiaisiais pristabdomas šių savivaldybių bažnyčiose ir koplyčiose: Vilniaus miesto, Vilniaus r., Švenčionių r., Visagino sav. Taip pat Mišios su tikinčiaisiais laikinai nevyks Vilniaus arkivyskupijai priklausančiose Širvintų rajone esančiose Alionių bažnyčioje bei Bartkuškio ir Šiaulių koplyčiose. Šv. Mišios nedalyvaujant tikintiesiems šiose Vilniaus arkivyskupijos savivaldybėse vyks iki Velykų antrosios dienos (balandžio 5 d.) imtinai.

Ir man skaudu, kad didelė dalis mūsų vyskupijos tikinčiųjų vėl šv. Velykas turės švęsti ne su tikinčiųjų bendruomene. Kviečiu vis tiek neapleisti Mišių – junkimės į bendrą maldą  stebėdami transliacijas internetu, per televiziją ar klausydami radijo.

Labai prašau kiekvieną iš Jūsų – ateikite į savo parapijas privačiai maldai, atlikite išpažintį ar susitarkite dėl dvasinio pokalbio su kunigu, priimkite Švenčiausiąjį Sakramentą. Kunigai Jūsų laukia. Bažnyčios – atviros. Ateidami stenkimės išlaikyti atstumus, laikytis čiaudėjimo higienos, dažnai plauti rankas, dėvėti patalpose kaukes, o jei jaučiame bent menkiausius peršalimo simptomus – likime namie.

Turinčius galimybę kviečiu pasinaudoti valstybės siūlomais skiepais. Visomis vakcinomis nuo COVID galima skiepytis – jos neprieštarauja Bažnyčios mokymui. Skiepai yra vienas iš pandemijos valdymo būdų, o kartu ir geras darbas mūsų visuomenei ir šalia esantiems žmonėms, kurie negali skiepytis ar dar neatėjo jų eilė.

Dėkoju Jums už maldos bendrystę ir gailestingumo darbus, kuriuos darote vieni dėl kitų. Atsiminkime, kad mylintiems Dievą – viskas išeina į gera.

Tikslius laikus, kada klausoma išpažinčių, dalijama Komunija, transliuojamos Mišios, lauke šventinamos verbos ar laiminami velykiniai valgiai, prašome pasitikslinti bažnyčių tinklalapiuose, feisbuko puslapiuose ar skelbimų lentose.

Vilniaus arkivyskupijos informacija

 

Lietuvos vyskupų laiškas tikintiesiems

2021 m. vasario 12 d.

Brangūs broliai ir seserys,

netrukus įžengsime į Gavėnios laiką. Pelenų trečiadienio liturgija apaštalo Pauliaus žodžiais kalbės apie prasidedantį malonės metą ir besiartinančią išganymo dieną (plg. 2 Kor 6, 2). Dabartinėmis aplinkybėmis, kai viskas trapu, o situacija greitai besikeičianti, Bažnyčia mus kviečia iš naujo atrasti šį metą kaip malonės laiką, kaip galimybę įžengti į artimą bendrystę su Dievu, į bendrystę, kurios jókios grėsmės iš mūsų negali atimti.

Pelenų trečiadienio Evangelijos skaitinys atskleidžia, kokios priemonės yra tinkamiausios Gavėnios metu atsinaujinti: tai – malda, artimo meilės darbai ir pasninkas.

Visą Gavėnios metą Bažnyčia mums dosniai siūlo Dievo žodį. Jį skaitydami ir apmąstydami, melsdamiesi išnaudokime šį laiką tikėjimui auginti. Vėl iš naujo atraskime Šventąjį Raštą, kuris ne kartą į mus prabyla paguodos ir padrąsinimo žodžiais. Mąstykime Kristaus kančią, asmeniškai eidami Kryžiaus kelią ar namuose giedodami Graudžius verksmus. Nuotoliniu būdu dalyvaukime rekolekcijose, įvairiose gilinimosi į tikėjimo slėpinius iniciatyvose, Šventojo Rašto studijų ir maldos grupėse, kurios padeda priimti Dievą ir jo valią mūsų gyvenime. Kasdien junkimės į bendrą šeimos maldą, kuri stiprina visuose išbandymuose.

Gavėnia yra palankus laikas atnaujinti ne tik savo asmeninę, bet ir bendruomeninę tikėjimo kelionę. Tai laikas, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, sergėti vieni kitus, skatinti mylėti ir daryti gerus darbus (plg. Žyd 10, 24). Būkime atidūs bei dėmesingi tiems, kuriems šis metas ypač sunkus, kreipkime žvilgsnį vieni į kitus ir nelikime abejingi savo brolių ir seserų likimui. Artimo meilės įsakymas reikalauja suvokti savo atsakomybę kitam žmogui, tad kviečiame nepaliauti ieškoti būdų, kaip konkrečiais gailestingumo darbais savanoriauti savo bendruomenėse, Carito iniciatyvose, ligoninėse, rūpintis kenčiančiais, apleistais ir besibaiminančiais dėl Covid-19 pandemijos.Taip pat ir testavimasis prisideda prie sergamumo mažinimo ir kitų žmonių sveikatos apsaugojimo.

Dar kartą nuoširdžiai dėkojame gydytojams, slaugytojams bei kitiems medicinos sistemos darbuotojams, savanoriams, kunigams, pašvęstojo gyvenimo asmenims ir visiems, pandemijos laiku savo artumą parodantiems konkrečiais artimo meilės darbais.

Kai gyvename bendrystėje, jaučiamės atsakingi vieni už kitus. Suvokiame, kad kito gyvenimas susijęs su manuoju, tad Gavėnios pasninko dvasia reikalauja ne tik susilaikyti nuo gausaus maisto, bet ir nuo negatyvių minčių bei žodžių kito atžvilgiu. Pasninkauti – tai taip pat gerbti kitus ir keisti savo santykį su jais: susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ar susitikimų, jaučiant peršalimo simptomus, likti namuose, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas ir laikytis kitų saugumo priemonių.

Džiaugdamiesi gerėjančia epidemiologine situacija ir matydami didelį poreikį palaikyti žmonių dvasią ir tokiu būdu juos sustiprinti, manome, kad artėja metas, laikantis visų saugumo reikalavimų, nuo Pelenų trečiadienio (vasario 17 d.) laipsniškai atnaujinti bendruomeninį Eucharistijos šventimą tokia tvarka:

1.    Savivaldybėse, kuriose 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis nei 200 atvejų, šv. Mišios švenčiamos dalyvaujant tikintiesiems, kiekvienam užtikrinant ne mažesnį nei 20 kvadratinių metrų plotą ir 2 metrų atstumą tarp žmonių ar šeimų.

2.    Savivaldybėse, kuriose 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 200–500 atvejų, šv. Mišiose gali dalyvauti iki 15 tikinčiųjų, kiekvienam užtikrinant ne mažesnį nei 20 kvadratinių metrų plotą ir 2 metrų atstumą tarp žmonių ar šeimų. Jei bažnyčios ar viešos koplyčios erdvė mažesnė –leidžiama dalyvauti tokiam skaičiui tikinčiųjų, kad kiekvienam būtų užtikrintas 20 kvadratinių metrų plotas ir 2 metrų atstumas.

3.    Savivaldybėse, kuriose 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų viršija 500 atvejų, šv. Mišių šventimas su tikinčiaisiais neatnaujinamas.

Situacija bus reguliariai vertinama, atnaujinami sprendimai bei informuojamos konkrečios parapijos ir bendruomenės, kurių veiklai turės įtakos galimi pakeitimai.

Šiuos žingsnius paruošėme konsultuodamiesi su medikais ir sveikatos apsaugos specialistais bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir laipsnišką karantino ribojimų keitimo planą.

Telydi mus per šią Gavėnią Kristaus prisikėlimo ir naujojo gyvenimo viltis!

Lietuvos vyskupai

 

Laiškas tikintiesiems

2021 m. sausio 29 d.

Brangūs tikintieji,

„dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“ (Žyd 10, 37). Tokius žodžius skaitome šios dienos šv. Mišių pirmajame skaitinyje iš Laiško žydams. Šis skaitinys kviečia nepamesti pasitikėjimo, prisimenant ir ankstesnius, jau pasibaigusius kentėjimus. Dievas niekada neapleidžia Juo pasitikinčių.

Minėtas skaitinys primena solidarumą su kitais, išgyvenančiais tuos pačius ar panašius suspaudimus. Laiškas sako: „Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį“ (Žyd 10, 34). Šis lobis tikinčiajam yra pats Dievas, visada esantis arti ir netgi labai sudėtingomis sąlygomis auginantis konkrečius tikėjimo, vilties ir meilės vaisius.

Nebus per daug dar kartą jums visiems dėkoti už tai, kad leidžiate tiems vaisiams šiuo laiku augti jūsų širdyse ir gyvenime. Ypač dėkojame savanoriams, kurie atėjo ir ateina į pagalbą ligoninėse, slaugos namuose ar dar kitais būdais ištiesia pagalbos ranką jos reikalingiems. Dėkojame visiems už kantrybę, pastangas suprasti, palaikyti vieniems kitus, ypač tuos, kuriems šis laikas yra itin sunkus.

Vis dar gyvename laukimu, kada turėsime galimybę švęsti Mišias, gyvai dalyvaujant tikinčiųjų bendruomenei. Mums, tikintiesiems, šv. Mišios yra ypač svarbios. Juk tai yra „viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė“ (Lumen Gentium 11). Tuo šv. Mišios skiriasi nuo daugybės kitų svarbių, prasmingų ir reikalingų mūsų gyvenimo dalių: pomėgių, pasirenkamų laisvalaikio užsiėmimų, kultūrinių renginių, netgi įprastinių darbų.

Eucharistija, kuria maitinamės šv. Mišiose, yra mums gyvybės duona. Visgi, kai dėl rimtų ir objektyvių priežasčių nėra galimybės priimti Eucharistiją sakramentiniu būdu, šie sunkumai neapriboja Dievo galimybių pasiekti Jo trokštantį žmogų kitais būdais.

Mūsų tremtiniai, kaliniai ilgą laiką turėjo išgyventi be Eucharistijos, bet Dievo meilė juos pasiekė, stiprino ir tada. Įvairiose pasaulio vietose mūsų tikėjimo broliai ir seserys ir šiandien neturi galimybės dalyvauti Eucharistijoje dėl persekiojimų ar dėl kunigų stokos. Dalis tikinčiųjų negali priimti Eucharistijos dėl kitų įvairių priežasčių. Visgi Dievo meilė nelaukia. Ji veikia čia ir dabar, Dievui žinomu būdu. Tarsi mokinius iš Emauso Viešpats veda mus link susitikimo šv. Mišiose, tačiau nepaliauja būti greta jau dabar.

Sutelktų pastangų dėka pasiekta situacija, nors ir gana trapi, yra pastebimai geresnė nei prieš pusantro mėnesio. Nuolat konsultuodamiesi su medikais, domėdamiesi Bažnyčios kitose šalyse patirtimi, tikimės netolimoje ateityje priimti sprendimą dėl laipsniško sugrįžimo prie bendruomeninio Eucharistijos šventimo. Rengiame konkrečius šio sugrįžimo žingsnius.

Pasilikdami krikščioniško tikėjimo vienybėje ir viltyje, stiprinkime vieni kitus malda ir Dievo žodžiu: „Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“

Lietuvos vyskupai

 

Lietuvos vyskupų laiškas tikintiesiems

2021 m. sausio 6 d.

Brangūs tikintieji,

Šiuo sunkiu laiku Kalėdų šventes sutikome kitaip nei įprastai. Saugodami vieni kitų sveikatą ir gyvybę, atsisakėme įprasto susibūrimo į iškilmingas pamaldas. Dėkojame visiems už supratimą, kantrybę ir už atsakingą laikyseną.

Baigiantis metams tikėjomės, kad bus galimybė sugrįžti į tvarką, kuri mūsų bažnyčiose galiojo karantino metu iki praeitų metų gruodžio 16-os dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių. Tad metų pabaigoje buvome nutarę šią tvarką sugrąžinti pasibaigus Kalėdų laikui – nuo sausio 11 dienos.
Visgi naujųjų metų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka pakankamai rimta. Vyriausybės priimti griežtesni apribojimai, iš pradžių skirti tik šventiniam laikotarpiui, buvo pratęsti iki numatytos karantino pabaigos.

Tad atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems. Tai yra, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. mūsų bažnyčiose galiojančią tvarką pratęsiame iki 2021 m. sausio 31 d., su galimybe ją švelninti ir anksčiau, jei greičiau būtų sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais.

Suprantame, kokia svarbi mums visiems yra sielovadinė pagalba. Primename, kad bažnyčios išlieka atviros privačiai tikinčiųjų maldai. Laidotuvių šv. Mišios ar kiti sakramentai švenčiami tik artimiausių šeimos narių aplinkoje. Susitarus su kunigu, yra galimybė atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją.

Šiandien švenčiame Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmę. Ji kalba mums apie Dievą, apsireiškiantį visų tautų žmonėms, apie Jo šviesą, pasiekiančią net ir toli, giliose tamsybėse esančius. Šios dienos iškilmė taip pat kreipia mūsų žvilgsnį į Išminčius, atsiliepiančius į Dievo apsireiškimą ir ateinančius į susitikimą su Juo kuklioje prakartėlėje. Jokie sunkumai negali mūsų atskirti nuo Dievo. Mūsų malda tegul veda į gyvą tikėjimo liudijimą, kasdienybėje parodant daugiau solidarumo ir atjautos vieni kitiems. Juk ten, kur yra gailestis ir meilė, ten yra Dievas.

Lietuvos vyskupai

 

Lietuvos vyskupų kreipimasis (INFO 24)

2020 m. gruodžio 15 d.

Brangieji,

Per Kalėdas švenčiame nuostabų įvykį – Dievas tapo Žmogumi, kad apsčiai turėtume gyvenimą dovanojančios meilės, būtume pripildyti dangiškos ramybės ir džiaugsmo.

Dievas patiki save kaip silpną Kūdikį į žmogaus rankas. Kalėdų naktyje nuskamba džiugi angelų giesmė, skelbianti Dievo garbę. Kaip vėliau pasakys šv. Ireniejus, Dievo garbė yra gyvas žmogus…

Netrukus po Kalėdų angelas pažadins Juozapą ir pasakys: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 2, 13). Teko palikti tai, kas įprasta, ir leistis į tolimą kelionę, išgyventi įvairius jos nepatogumus ir pavojus. Visa tai dėl to, kad būtų išgelbėta Kūdikio gyvybė…

Šios Kalėdos pakviečia mus savitu būdu skelbti Dievo garbę – konkrečiai pasirūpinti žmogaus gyvybe. Nebūtinai pažįstamo, bet vis dėlto labai konkretaus, esančio šalia mūsų. Pasaulį varginanti pandemija šiuo metu ypač palietė mūsų kraštą. Girdime gydytojų pagalbos šauksmą dėl padėties, itin sparčiai prie galimybių kraštutinės ribos stumiančios mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Ši sistema nėra negyvas mechanizmas. Ją sudaro žmonės: gydytojai, slaugytojai ir visi, kurie rūpinasi ligoniais. Pagaliau – patys ligoniai ir jų artimieji…

Šiomis dienomis ypač svarbi mūsų vienybė, solidarumas ir pagarba vieni kitiems. Atsižvelgdami į mus ištikusios situacijos rimtumą ir krašto valdžios paskelbtus apribojimus, nutarėme nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. sustabdyti viešas pamaldas bažnyčiose. Kaip jau buvo pavasarį, taip ir dabar raginame tikinčiuosius jungtis į šv. Mišias, transliuojamas per televiziją, radiją ar internetu.

Bažnyčios lieka atviros, kad tikintieji galėtų privačiai melstis, atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją susitarę su kunigu. Kunigai budės bažnyčiose ar klebonijose ir priims tikinčiuosius. Laidotuvių šv. Mišios ar kitų sakramentų šventimas vyks tik artimiausių šeimos narių aplinkoje.

Brangieji, suprantame, kad tai – labai nelengvas sprendimas. Vis dėlto jis neturi iš mūsų atimti Kalėdų džiaugsmo ir ramybės. Nors šiais metais Kalėdos yra išgyvenamos netikėtu būdu, tai mus vienija su Šventąja Šeima, kuri patyrė didelius išbandymus kelyje į Betliejų. Sunkumai neužtvėrė kelio džiaugsmui gimusiu pasaulio Išganytoju.

Popiežius Pranciškus š. m. gruodžio 8 d. visoje Bažnyčioje paskelbė Šv. Juozapo metus. Atsiliepdami į Šventojo Tėvo iniciatyvą, prisiminkime šį ištikimą mūsų globėją bei vėl atnaujinkime mūsų širdžių vienybę, kasdien 20 val. melsdamiesi malda: „Į tave, palaimintasis Juozapai, kreipiamės vargų spaudžiami“ skambant bažnyčių varpams.

Teužtaria mus Švč. Mergelė Marija – Dievo Gimdytoja, Ligonių Sveikata ir Krikščionių Pagalba!

Lietuvos vyskupai

 

į svetainės viršų