Tai masyvus, stačiakampis statinys su penkiomis šaudymo angomis. Įėjimo arka turėjo dvigubus vartus – ir pakeliamus, ir paprastai uždaromus. Bokšto mūrasb gotikinis (2-2,6 m storio), tik puošniojo atiko (viršutinės pastato dalies) – renesansinis.
Šiaurės renesanso stiliaus atikas bokšto viršuje pristatytas veikiausiai XVII a. pradžioje, galbūt atstatinėjant vartus po 1610 m. gaisro. Fasadinės kompozicijos centre – dviejų mitologinių būtybių – grifų – laikomas Vyčio herbas. Krikščioniškoje simbolikoje ši iš dangaus ir žemės viešpataujančių gyvūnų sudaryta būtybė yra Kristaus, Visatos Valdovo, įvaizdis. Turbūt neatsitiktinai jie stovi virš nišos, kurioje buvo pakabintas paveikslas, vaizduojantis Pasaulio Išganytoją – Kristų. Po atiko karnizu matyti Hermio (Merkurijaus) galvutė.
Po atiku, antrojo aukšto nišoje yra nutapytas Pasaulio Išganytojas. Ši freska veikiausiai XVIII a. pakeitė tenc1.jpg kabėjusį ant lentų tapytą to paties siužeto paveikslą. Viešpačiui iš dešinės pavaizduotas šv. Kazimieras; kairėje – atrodo, Vilniaus katedros globėjas šv. Stanislovas.
Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.