Koplyčios vidus

Klasicistinio stiliaus su korintiškojo orderio kolonomis altoriaus centre – stebuklingas Gailestingumo Motinos paveikslas. Abipus paveikslo tarp kolonų stovi Marijos gimdytojų šv. Joakimo ir šv. Onos skulptūros. Altorių vainikuoja glorija su Švč. Marijos Vardu, visoje Katalikų Bažnyčioje pradėtu ypač gerbti po to, kai Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Jonas Sobieskis prie Vienos 1683 m. apgynė krikščioniškąją Europą nuo turkų.

Skliautus puošia plokšti stiuko reljefai, sukurti, matyt, tuo pat metu kaip ir altorius. Juose – žvaigždė ir dar du Marijos simboliai ir jai skirtos vadinamosios Loreto litanijos. Kairėje (veidu į altorių) – Sandoros skrynia, su savo tauta pasiliekančio Dievo ženklas Senajame c6.jpgTestamente. Skrynia vainikuota lauro ir palmės šakelėmis. Lauras simbolizuoja amžinumą, palmė – ištvermę ir kankinystę. Abu augalai – pergalės ženklas. Dešinėje pavaizduoti Aukso namai, Dievo išminties būstas, vainikuotas vynmedžio šakele ir nendre. Vynmedis yra gyvenimo Kristuje įvaizdis, o nendrė vaizduoja tikintįjį, gyvą Dievo malonės vandeniu.

Vidurinę koplyčios sienų dalį juosia 1932 m. Vilniuje iškalstytas art deco stiliaus frizas. Frizo kompoziciją sudaro stilizuotos lelijų šakos, kurių žieduose komponuojami medalionai su reljefais, vaizdžiai perteikiančiais loretiškosios Marijos litanijos kreipinius, iškalstytus aplink medalionus. Šis frizas – tarsi regimą pavidalą įgavęs kasdien čia maldininkų giedamos ar kalbamos litanijos aidas. Frizo pasidabravimui buvo panaudoti šventovėje sukaupti votai. Jais išpuoštos ir koplyčios sienos.

Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.