Votai

Votai – tai tikinčiųjų paaukoti padėkos ženklai. Jie liudija apie Gailestingumo Motinos užtarimu patirtas malones. Daugelis votų labai paprasti – tai širdelės, besimeldžiančių žmonių figūrėlės, akių, rankų, kojų atvaizdai. Pirmas žinomas votas paaukotas 1671 m. Tai turėjusi būti lentelė su stebuklingo įvykio – žuvusio vaiko išgelbėjimo – atvaizdu. Votą sunaikino vienas iš gausių Vilniaus gaisrų. Tačiau turėjo būti ir ankstesnių padėkos ženklų, nes iš pasakojimo apie šį stebuklą aišku, kad užsimušusio berniuko tėvai, puldami pagalbos pas Aušros Vartų Mariją, nepadarė nieko naujo, kas mieste iki tol nebūtų buvę girdėta.    XVIII a. pabaigoje votų buvo tiek, kad basieji karmelitai 1799 m. kaldinamo koplyčios altoriaus antepedijaus (priešakinę altoriaus dalį puošiančio skydo) sidabravimui ir auksavimui galėjo skirti 51 ant altoriaus kabėjusį votą. 1808 m. iš 37 sidabrinių votų buvo padirbdintas pacifikalas koplyčiai. 1810 m. liturginiams indams panaudota net 100 veikiausiai „senų”, XVIII a., votų.

Votų vis gausėjo. Jie buvo kabinami jau ne tik šalia paveikslo, bet ir ant viso altoriaus. 1844 m. koplyčios aprašyme tvirtinama, kad prie keturių altoriaus kolonų ant vario skardos pritvirtintų votų yra 306, prikabintų prie altoriaus – 402, įvairių medalikėlių, žiedų ir pan. – 77, iš viso – 785 vienetai. 1856 m. suskaičiuoti 1438 votai. Atlikta tiksli votų registracija nuo 1884 m. iki 1927 m., liudijanti, kad per keturiasdešimt ketverius metus paaukoti 2539 votai. Ypač daug votų aukota sukrėtimų ar karų laikotarpiais (1903-1906 m. ir 1911-1914 m.). 

Koplyčios lobyne šiandien saugoma ir atminimo dovanų, daugiausia paliktų iš užsienio atvykusių maldininkų grupių. Tai ne tiek patirtų malonių liudijimai, kiek pagarbos ir atsidavimo Dievo Motinai išraiška. Daugybę votų žmonės paaukojo ne tik patyrę tai, ką savo gyvenime atpažino kaip Gailestingumo Motinos užtarimu įvykusius stebuklus – pasveikimą iš sunkios ligos, nuostabų išsigelbėjimą iš pavojaus ar sunkios gyvenimo padėties. Ne mažiau svarbi ir Aušros Vartuose patiriama dvasinė pagalba ar paguoda – parama dvasios kovoje, artimųjų atsivertimas ar išminties dovana sunkių pasirinkimų metu.

Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.