Parama

Šventės

_dsf0490.jpg      Pirmos ypatingos Aušros Vartų Dievo Motinai pagerbti skirtos iškilmės buvo surengtos po 1706 m. gegužės 18 d. Vilniaus gaisro. Daug vilniečių teigė patyrę Marijos pagalbą, kai kas net tvirtino regėjęs, kaip Ji pati, pakilusi viršum Šv. Teresės bažnyčios ir koplyčios, gesinusi liepsnas. Nuo to laiko kasmet gegužės 18 d. prie Aušros Vartų savo noru rinkdavosi viso Vilniaus orkestrai, kurie nuo aušros iki sutemų grieždavo Švč. Mergelei įstabiausias melodijas. Šis paprotys nunyko, 1715 m. sudegus medinei koplyčiai.

Nuo 1735 m. kasmet antrąją lapkričio savaitę Aušros Vartuose imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. 1761 m. buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos globos brolija, kuriai 1773 m. popiežius Klemensas XIV davė dvi privilegijas. Pirmoji privilegija suteikė atlaidus brolijos nariams jų įstojimo į broliją ir Marijos Globos šventės dieną. Antroji atlaidų privilegija suteikta šv. Mišioms už mirusius brolijos narius. Nuo to laiko Marijos Globos šventė išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus. Atlaidai būdavo užbaigiami geriausių miesto solistų ir miesto orkestro iškilmingai atlikta litanija. Dabar Didieji Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą lapkričio savaitę, į kurią patenka 16-oji mėnesio diena.

Artėjant Verbų sekmadieniui, prie Aušros vartų tradiciškai susiburia prekiautojai verbomis, sukurdami nepakartojamą spalvingą reginį, o patį sekmadienį tos verbos šventinamos ir nešamos iškilmingoje procesijoje.

Pagal Vilniaus paprotį, Aušros vartų koplyčioje užbaigiama Dievo Kūno (Devintinių) procesija, sovietų okupacijos metais drausta, o atgavus c14.jpgnepriklausomybę vėl atgaivinta.

Per visą XX a. antrąją pusę iki pat šių dienų Aušros vartuose šv. Mišios aukojamos bei Loreto litanija giedama ir lietuvių, ir lenkų kalbomis, abiem bendruomenėms sutariant ir bendrai rūpinantis parapija.

Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.

į svetainės viršų