AUŠROS VARTŲ KOPLYČIA ATVIRTA
nuo 7.00 iki 19.00 val.
ŠV. MIŠIŲ TVARKARAŠTIS
Nuo pirmadienio iki šeštadienio:
09.00 val. – Aušros vartų koplyčioje (lietuvių kalba)*
10.00 val. – Aušros vartų koplyčioje (lenkų kalba)
** Kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį ir šeštadienį Mišios 9.00 ir 10.00 val. – Šv. Teresės bažnyčioje.
17.00 val. – Šv. Teresės bažnyčioje (lenkų kalba)
18.00 val. – Šv. Teresės bažnyčioje (lietuvių kalba)
Sekmadieniais:
9.00 val. – Šv. Teresės bažnyčioje (lenkų kalba)
9.30 val. – Aušros vartų koplyčioje (lietuvių kalba)
11.00 val. – Šv. Teresės bažnyčioje (lietuvių kalba)
13.00 val. – Šv. Teresės bažnyčioje (lenkų kalba)
15.00 val. – Šv. Teresės bažnyčioje vaikams ir jaunimui (lietuvių kalba)
KITOS MIŠIOS
Kiekvieno mėnesio pirmąjį pirmadienį Šv. Teresės bažnyčioje aukojamos mišios už mirusiuosius:
17.00 val. (lenkų kalba)
ir 18.00 val. (lietuvių kalba)
(aukos galima įmesti į aukų dėžutę mirusiesiems)
Kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį Aušros vartų koplyčioje aukojamos Mišios už aukojusiuosius:
9.00 val. (lietuvių kalba)
, 10.00 val. (lenkų kalba)
Kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį Švenčiausiojo Sakramento adoracija Šv. Teresės bažnyčioje:
8.30 val. (lietuvių kalba)
po 10.00 val. Mišių (lenkų kalba)
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Švenčiausiojo Sakramento adoracija Šv. Teresės bažnyčioje:
8.30 val. (lenkų kalba)
ir 10.30 val. (lietuvių kalba)
Kiekvieno mėnesio 16-ą dieną – Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, mažoji šventė Šv. Teresės bažnyčioje:
9.00 val. – Švenčiausiojo Sakramento adoracija (lenkų kalba)
9.30 val. – rožinis (lenkų kalba)
10.00 val. – Šv. Mišios (lenkų kalba)
11.00 val. – Švenčiausiojo Sakramento adoracija (lietuvių kalba)
11.30 val. – rožinis (lietuvių kalba)
12.00 val. – Šv. Mišios (lietuvių kalba)
ATLEIDIMAI
Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, globos šventė – švenčiama aštuonias dienas šią savaitę, kurios metu yra lapkričio 16 d.
Šv. Teresės iš Avilos bažnyčios globėja – spalio 15 d.
Kunigai budi bažnyčios zakristijoje
nuo 8.30 iki 13.00 val. ir nuo 14.00 iki 18.00 val.
Pertrauka: 13.00–14.00 val.
Informacija apie Mišių intencijas
Galite paremti mūsų parapiją, padengdami jos išlaikymo išlaidas, pervedimu į sąskaitą:
PAVADINIMAS (Gavėjas): Vilniaus Šv. Teresės parapija
SĄSKAITOS NR. (Sąskaitos numeris): Nr. LT307300010002452064
SWIFT KODAS: HABALT22
MOKĖJIMO PASKIRTIS (Mokėjimo paskirtis):
Pateikiame pavyzdžius:
1) Auka bažnyčios remontui ir priežiūrai
2) Auka už Šv. Mišias
Primename, kad su kunigu visada galite susisiekti telefonu (+370 5) 212 3513 arba elektroniniu paštu rastine@ausrosvartai.lt.
DĖMESIO!
Tiesioginės Mišių transliacijos iš Šv. Mergelės Marijos Aušros vartų koplyčios vyksta kiekvieną trečiadienį:
9.00 val. – lietuvių
kalba, 10.00 val. – lenkų kalba
Transliacijos rodomos portale www.wilnoteka.lt
ir „Wilnoteka“ „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/wilnoteka/.
Kviečiame kartu pasimelsti!
XVI a. pradžioje vilniečiai kreipėsi į Lietuvos didįjį kunigaikštį Aleksandrą su prašymu leisti apjuosti miestą siena. Tuo metu į Lietuvos žemes dažnai įsiverždavo totoriai, o santykiai su Rusija ėmė blogėti. 1503 m. privilegija Aleksandras įsakė apjuosti Vilnių mūrinėmis tvirtovėmis. Pasakojama, kad kertinis akmuo buvo padėtas toje vietoje, kur kelias vedė į Medininkus ir toliau – per Ošmianą Minsko link. Po akmens pašventinimo prasidėjo vartų, vėliau pavadintų Ostros, statyba. Nežinoma, kada tiksliai buvo baigtos statyti įtvirtinimai, bet jau 1522 m. visas miestas buvo apjuostas siena.
Vartai, kuriuose šiandien yra Gailestingosios Motinos koplyčia, pirmą kartą paminėti kaip Miednickos vartai 1514 m. Pavadinimas „Porta Acialis“ (lotynų k.), t. y. „Ašmens vartai“, pirmą kartą pasirodė 1594 m. Iki šiol nežinoma, kodėl jie pradėti taip vadinti. Vilniaus apylinkių lietuviai ją vadino Ašmenų vartais (lit. Ašmens vartai). Kai kurie spėja, kad tai susiję su Ašmenos (lit. Ašmena) miesto pavadinimu, kuris tuomet į kitas kalbas buvo verčiamas pažodžiui (lot. acies, lit. ašmenys – ašmenys).Taip šis pavadinimas pateko į lenkų ir lotynų kalbas. Nuo kada ir kodėl šiuos vartus lietuviškai pradėta vadinti „Aušros vartais“ – taip pat nežinoma. Toks pavadinimas galėjo atsirasti lyginant Šv. Mariją su Aušros žvaigžde, t. y. Aušra.
Gailestingosios Motinos paveikslas ne iš karto buvo pagerbtas koplyčia. Iš pradžių Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdas kabėjo nedidelėje nišoje vartų vidinėje pusėje, o ant išorinės sienos – kartu su Pasaulio Išganytoju. Paveikslai priklausė miestui. Paveikslas neturėjo jokios koplyčios ar puošybos, derančios stebuklingam paveikslui. Taip buvo iki 1626 m., kai į Vilnių atvyko basieji karmelitai. Jie gavo sklypą prie Aukštųjų Vartų vienuolyno ir bažnyčios statybai.
Bažnyčia buvo statoma labai ilgai, kol galiausiai 1654 m. buvo pašventinta. Ši šventovė yra skirta didžiajai ispanų dvasinei mokytojai ir karmelitų ordino atnaujintojai – šv. Teresai iš Avilos. Dievo Motinos atvaizdas nuo pat pradžių patraukė karmelitų dėmesį: jie rengdavo pamaldas prie jo, taip skatindami miestiečių pamaldumą. Tik 1668 m. miesto valdžia oficialiai patikėjo karmelitams Švenčiausiosios Mergelės atvaizdo globą, o 1671 m. karmelito tėvo Karolio nuo Šventosios Dvasios pastangomis jam buvo pastatyta medinė koplyčia. Statybos metu paveikslas buvo saugomas Šv. Teresės bažnyčioje, vėliau jis buvo iškilmingai perkeliamas ir pastatytas koplyčioje.
1711 m. sudegus medinei koplyčiai, buvo pastatyta mūrinė, kuri išliko iki mūsų dienų. 1829 m. ji įgavo vėlyvojo klasicizmo bruožų. Koplyčia buvo pastatyta taip, kad prieš paveikslą besimeldžiantys tikintieji galėtų būti gatvėje. Į koplyčią buvo galima įeiti tik iš vienuolyno sodų pusės, pasauliečiai, ypač moterys, į ją nebuvo įleidžiami. 1828–1829 m. vykdant remontą, šoniniai langai buvo padidinti iki grindų lygio. 1785 m. buvo uždrausta prekyba gatvėje Ostroji Bramos maldos metu. Be to, pėstieji, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, turėjo eiti nuo vartų iki Pociejų koplyčios be galvos apdangalų.
1844 m. už pagalbą sukilėliams karmelitai buvo ištremti. Vienuolyno pastatas buvo perduotas stačiatikiams, o koplyčia – vyskupijos dvasininkams. Nuo to laiko į ją buvo leidžiama įeiti. Dar prieš atidarant koplyčią, 1789–1799 m. pagal Pietro de Rossi projektą buvo pristatyta galerija su vidiniais laiptais tikintiesiems. Tai klasicistinė, dviejų aukštų statyba su uždara viršutine galerija ir atvira apatine. Iš pradžių viršutinė galerijos arkada taip pat buvo atvira. 1830 m. vykdant remontą senosios medinės baliustrados buvo pakeistos mūrinėmis palangėmis, o angos – užstiklinos. Galerijos viduje buvo pastatyti laiptai. Dabar viršutinėje galerijoje stovi vargonai (anksčiau jie stovėjo abiejose altoriaus pusėse), o pati galerija sujungta su koplyčia.
2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo restauruotas.
Parengta remiantis Katalikų internetinės tarnybos tekstais, skirtais Jono Pauliaus II piligrimystės projektui.