Nusileidus lėktuvui Vilniaus oro uoste, Jonas Paulius II pirmiausia pabučiavo Lietuvos žemelę…
„Trokšte troškau aplankyti ypač man brangią jūsų žemę! Vos tik neįžvelgiama Dievo valia buvau išrinktas į Apaštalo Petro sostą, nuskubėjau į Gailestingumo Motinos lietuvių koplyčią Vatikano Bazilikos požemyje. Ten, prie Mergelės Marijos kojų, meldžiausi už jus visus.“
„Ši jūsų žemė yra brangi visai krikščioniškajai tautai, pasklidusiai penkiuose žemynuose! Lietuva – tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas. Lietuva visad stengėsi paliudyti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, nuėjo ilgą, skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė.” ( iš Jono Pauliaus II kalbos Vilniaus Oro uoste)
Šie gražūs žodžiai lietuviams, buvo ne tik padėkos ženklas mūsų tautai, bet kartu ir paraginimas, iššūkis išsaugoti ištikimybę Dievui, kuri ir yra garantas mūsų tautos vertybių ir netgi elementaraus žmogiškumo.
Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.