Akatisto giesmė

Himnas Akatistas yra vienas gražiausių Bažnyčios kūrinių Dievo Motinos garbei. Šis himnas priklauso Rytų Bažnyčios tradi­cijai. Beveik visa rašytinė tradicija šį himną pateikia neįvardydama autoriaus. Lotyniškoji jo versija, apie 800-uosius metus redaguo­ta Venecijos vyskupo Kristupo, sako, kad autorius yra Germanas iš Konstantinopolio, miręs 733 metais. Tradicija Akatisto atsira­dimą sieja su VII a. pradžios avarų žygiu prieš Konstantinopolį. Miesto apgultis buvus labai nuožmi. Žmonės, matydami žymią priešų jėgų persvarą, kaip niekad suvokė savo bejėgiškumą ir šau­kėsi Dievo pagalbos bei Mergelės Marijos užtarimo. 626 m. avarų antpuolis vadovaujant karvedžiui Heraklėjui buvo stebuklingai atremtas. Padavimas byloja, kad pergalės proga Konstantinopo­lio diakonas Georgijus Pisidas, tarnavęs Blachernuose esančios Dievo Motinos bažnyčioje, sukūrė himną Akatistą, apgiedantį Apreiškimą Mergelei Marijai ir Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinį. Tame himne taip pat apgiedama ir stebuklinga Mergelės Marijos pagalba apgultiesiems:

Tave, Karžyge nenugalimoji,

Už pergales padėkos liaupsėm apgiedu aš, Tavo miestas,

Kurį nuo negandų visų išvadavai,

O Dievo Gimdytoja! (1 kond.)

Padavimas pasakoja, kad Akatistas pirmą kartą giedotas Blachernų Dievo Motinos bažnyčioje, kurioje iki XVI a. pabaigos buvo ikona, vaizduojanti, kaip Dievo Motina imperatorių Heraklėją lydi į mūšį prieš avarus. Vienas padavimų pasakoja, kad patriarchas Sergijus II, atrėmus apgultį, Akatistą įsakęs giedoti miesto aikštėje kaip padėką Dievo Motinai už stebuklą.

Kiti padavimai sako, kad šias liaupses Dievo Motinai sukūręs patsai tuometinis Konstantinopolio patriarchas Sergijus II ar gar­susis bažnytinių giesmių kūrėjas šv. Romanas Gražiagiesmis, gy­venęs VI a, pabaigoje. Vis dėlto daugelis tyrėjų Akatisto autoriumi laiko Georgijų Plsldą, nes Akatisto jambinė eilėdara, motyvai ir žodynas yra būdingi ir kitiems Georgijaus poetiniams kūriniams Stačiatikių liturginėse knygose dažnai Akatisto pradžioje įterpia ma antraštė: „Palaimintojo Georgijaus Pisido kūrinys”.
Nemažai kritikų teigia, jog palaimintasis Georgijus parašęs tik įžanginį kondaką „Tave, Karžyge…”, o visa likusi dalis galeli] būti vieno iš Chalkedono Tėvų darbas. Kompozicijos data būtų V a. antra-VI a. pirma pusė. Kadangi šis garbingas, brandus kū­rinys yra iš seniausios Bažnyčios Tradicijos, iš to laikotarpio, kai Bažnyčia dar nebuvo pasidalijusi, jis priimtinas ir giedotinas viso­se Bažnyčiose ir visose bendruomenėse.

Akatistas Rytuose liturgijos dalimi tampa VIII a., o IX a. šis himnas buvo įtrauktas į Bizantijos liturgijos Gavėnios penktosios savaitės šeštadienio iškilmingas Rytmetinės pamaldas. Ta diena taip ir vadinama: Akatisto šeštadienis. Tai siejama su artėjančia švente – Viešpaties Apreiškimu (kovo 25-OSiOS dienos liturgijoje dar ir dabar yra šio himno dalis). Šis iki šiol nepralenkiamas teo­logijos ir Marijos dvasingumo kūrinys Gavėnioje giedamas ne tik dėl šios artėjančios Apreiškimo šventės. Plačiąja prasme, Dievo Gimdytojos garbei skirtasis himnas Gavėnioje giedamas dar ir to­dėl, kad jis tarsi veda nuo Kalėdų slėpinio į Velykinį, nuo Dievo Žodžio įsikūnijimo į Jo mirties ir Prisikėlimo Velykas.

Rytų Bažnyčiose Akatisto liturgijoje yra ir daugiau elemen­tų: giedamos litaninės maldos, Trisagionas (t. y. mūsų maldavimų „Šventas Dieve” pirmoji eilutė), Tėve mūsų, psalmės, antifonos.

Pats žodis Akatistas nėra tikrinis himno pavadinimas. Tai tar­si paaiškinimas, pridėtas kūrinio pradžioje. „A-kathistos” graikų kalba reiškia „ne sėdint”: bendruomenė iš didžios pagarbos Dievo Motinai jį turi giedoti atsistojusi lygiai taip, kaip ir klausydama Evangelijos (graikiškai gerosios žinios paskelbimas ir Apreiški­mas Dievo Motinai reiškiami tik vienu žodžiu – Evangelismos).

Kai kurie himno struktūros bruožai siejas su 21-ajame Ap­reiškimo apaštalui Jonui skyriuje pavaizduotos dangiškosios Je­ruzalės paveikslu. Marijos visas grožis ir tobulumas apgiedamas kaip Bažnyčios paveikslas, tai Sužadėtinė be žemiškojo sužadėti­nio, Mergelė – Avinėlio Sužadėtinė.

Himnas sudarytas iš 12 kondakų (gr. kontakum) ir 12 ikų (gr. ikos – buveinė, namas, menė, kambarys) – iš viso iš 24 dalių arba 12 giesmių, kurių kiekvieną sudaro kondakas ir ikas. Graikų kalbos abėcėlė turi 24 raides, todėl himnas sukurtas taip, kad kiekviena giesmės dalis, pradėta vis nauja abėcėlės raide, sudarytų naują akrostichą. Himne galime įžvelgti dvi plotmių grupes. Pirmoji – istorijos ir tikėjimo, kurie tarsi susijungia ir kartu supriešinami vienas kitam. Antroji grupė – kristologinė ir ekleziologinė plo­tmės, besipinančios tarpusavyje ir papildančios viena kitą. Jose ir atskleidžiamas Dievo Motinos slėpinys.

Taigi himno 12 giesmių atliekama taip: giesmės dalį kondaką teologine mintimi, laikantis pasakojimo ir tikėjimo tiesų, papildo ir plėtoja ikas, pasitelkdamas Marijos sveikinimus ir išvardijamąją eilėdarą. Kondakai, kurie beveik visada pradedami kristologinė tema, užbaigiami priegiesmiu, skirtu Kristui: Aleliuja. Kiekvieną iką užbaigia tas pats priegiesmis: Sveika, Sužadėtine Mergele. Taigi himnas yra kristologinis ir mariologinis.

Pirmoji Akatisto dalis (1-6 giesmės) yra Kalėdų slėpinio tema, besiremianti Luko ir Mato evangelijų pirmųjų dviejų skyrių pasakojimais apie Apreiškimą, Įsikūnijimą, Jėzaus gimimą, išmin­čius ir kūdikystę. Antroji dalis (nuo 7-osios iki 13-osios giesmės) pateikia ir apgieda tai, ką apie Mariją išpažino Bažnyčia, ypač Efe-zo ir Chalkedono laikotarpiu, t. y. apie Marijos vaidmenį išgany­mo istorijoje.

Parengė

kun. Mindaugas Pūkštys,

kun. Laimonas J. Nedveckas

Iš knygos “Apreiškimo švenčiausiajai Dievo Gimdytojai Akatistas”

Kaunas 2008