Koplyčios

   Kairėje bažnyčios pusėje prie įėjimo 1783 m. pristatyta Pociejų šeimos koplyčia – mauzoliejus. Prigludęs prie išorinės bažnyčios sienos koplyčios altorius yra vieno tarpsnio pliko dirbtinio marmuro. Virš jo – gausiais stiuko lipdiniais išpuoštas neaukštas kupoliukas su žibintu. Pagrindinis koplyčios dekoro ikonografinis motyvas – šv. Kryžiaus atradimo ir Jėzaus Kančios tema. Tiesiai virš altoriaus įkomponuota šv. Elenos su kryžiumi figūra, ant karnizų sėdintys angelėliai laiko Kristaus Kančią ir ištikimybę Bažnyčiai simbolizuojančius atributus – inkarą bei Ostiją. Virš šv. Elenos matyti liepsnojanti širdis, kuri siejasi su visoje bažnyčios ikonografijoje akcentuojamu meile Dievui liepsnojančios širdies motyvu. Koplyčios dekoro stilistika primena Aušros Vartų 1785-1787 m. koplyčios puošybą. Galbūt, pasak menotyrininkės Marijos Matuškaitės, abi koplyčias dekoravo tas pats skulptorius – Ignotas Gulmanas. Koplyčios altoriuje kabo 1764 m. Liublino basųjų karmelitų dovanota malonėmis garsėjusi XVIII a. datuojama Nukryžiuotojo figūra, vaizdžiai apibūdinta Vilniaus basųjų karmelitų pamokslininko teologijos lektoriaus Maksimilijono Karpovičiaus pamoksle (1765 m.).

Dešinėje bažnyčios pusėje – nedidelė Dievo Motinos koplytėlė su rokokiniu (neobarokiniu?) vieno tarpsnio altoriumi ir freska dekoruotu skliautu.

Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.