Švč. M. Marijos atvaizdas iš pradžių buvo iškabintas be metalo aptaisų. Garbinamus šventųjų paveikslus puošti tauriųjų metalų drabužiais ir vainikais – sena Lietuvos ir Lenkijos tradicija, galbūt atsiradusi sekant stačiatikių papročiu. Manoma, kad Aušros Vartų Švč. M. Marijos paveikslas auksuoto sidabro skardomis pradėtas dengti po 1670 m.
Aptaisą sudaro trys skirtingu laiku ir skirtingų autorių kurtos juostos. Pirmoje aptaiso juostoje yra trys 1670 – 1690 m. sukurtos skardos, dengiančios M. Marijos galvą ir pečius. 5 antrosios juostos 1695-1700 m. iškalstytos skardos dengia krūtinę. Antroji juosta nuo pirmosios skiriasi aukštesniu reljefu ir aštresniu gėlių bei lapų piešiniu. Trečioji juosta – tai visą paveikslo apačią dengiančios skardos, sukurtos ne vėliau kaip pirmame XVIII a. trečdalyje. 1993 m., tyrinėjant išvirkščiąją aptaisų pusę, nustatyta, kad specialiai šiam paveikslui buvo kurtos pirmosios ir trečiosios, viduriniosios juostos skardos jam tik pritaikytos.
Iš skardose iškalstytų gėlių žinovai atpažįsta bent dešimties rūšių žiedus. Augmenijos gausa Marijos aplinkoje nėra atsitiktinė: tai nuoroda į Mergelę be nuodėmės kaip į hortus conclusus – uždarą sodą, minimą Giesmių giesmėje (4, 12). Tai senas, iš viduramžių ateinantis motyvas.
Marija vainikuota dviem karūnomis. Apatinė karūna iškaldinta iš vario lydinio, paauksuota, datuojama apie 1700 m. Viršutinė karūna sidabrinė, paauksuota, puošta spalvoto stiklo akutėmis, sukurta apie 1750 m. 1927 m. liepos 5 d. paveikslas vainikuotas popiežiaus Pijaus XI palaimintomis naujomis karūnomis. Tai buvo tikslios senųjų karūnų kopijos, padarytos iš tam reikalui žmonių suaukoto aukso. Aušros Vartų Marijai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Popiežiaus palaimintų karūnų likimas nėra žinomas – matyt, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jos buvo paslėptos, o vėliau nebežinota, kur jų ieškoti.
Į paveikslo plastinę ir prasminę visumą darniai jungiasi apačioje pritvirtintas didelis pusmėnulio formos votas. Jo kilmę nurodo tik mįslingas įrašas lenkų kalba: „Dėkoju Tau, Dievo Motina, kad išklausei mano prašymus, meldžiu Tave, Gailestingumo Motina, išlaikyk mane savo švenčiausioje malonėje ir globoje. WJJ 1849 metais”.
Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.